http://www.youtube.com/watch?v=iIyyPsqRweE
Pirmas dalykas yra daina. Jau seniai nebuvau taip isimylejusi kokios nors dainos... Ir ne tik dainos. Nezinau, nezinau. Su juo as laiminga. Kitaip, nei visus kartus jausmas kitoks. Nebeskraidau, o tiesiog dziaugiuosi, turedama ji salia. nesutirpstu jo glebyje, kojos nelinksta, bet jauciuosi sagi, reikalinga. Ir to man pilnai uztenka, bent jau siuo metu.
Neskaitant nuolatiniu pykciu su savo seimos nariais as gyvenu tikrai gerai. Mano brolis taip erzina mane ir gadina mano gyvenima kad tesniori ji nudobti. Paskambines iskolioja, iskoneveikia visokiais zodziais, o dar ir apskambineja tevus, gimines, nes juk as pati blogiausia siame pasaulyje ir padariau jam geda pries visa Aglija susidedama su vaikinu is Aldzerijos. O koks skirtumas is kur jis kiles? Jis geras zmogus, o tai ir yra svarbiausia.
Dienas bega greitai. Ne nepajutau kaip atejo vasaros pabaiga. Pas mus silta, nesalta, orai geri, nelyja. Tik kad va, katino dienos baigesi. Dirbu aukle, su Anabelyte, miela mergaiciuke. Myli ir ji mane, ir as ja mylu mylu. Zvirbliukui tik metukai, bet tas zvirbliukas jau gudrus ir auga ne dienom, o valandom.
Pasiilgau savo draugu Lietuvoje. Labai... Visa vasara prabego be ju. Keista, nes taip ner buve. Bet ta tustuma uzpildo maniskis, kuris dabar kaip koks katinas guli salia, apkabines mane per kojas ir uzkises ranka uz nugaros. Snuduriuoja, dziaugiasi, kad sloga baigesi ir kvepuot per nosi gali :) Vis dekoja uz vaistus, kuriuos daviau :)
Labiausiai pasiilgau savo Baiguciuko... Mano mylimiausias suniukas vienas, vien del jos man galutinai plysta sirdis... Dar nesu taip ilgai buvusi viena be jos...
Buckiai mano mergytems: Dzoanytei ir Redutei, taip pat mano mylimiausiam Justukui. Susimatysim :*
Geros dienos, mielieji! Siandienai tiek, nes maniskis zirzia jog toomuch noise ;D Buckiai!
2012 m. rugpjūčio 23 d., ketvirtadienis
2012 m. rugpjūčio 15 d., trečiadienis
Knock knock
Kartais taip jau būn. Daug betvarkės pas mane gyvenime. Daug minčių, todėl vis ramybės nein rast. Užtat įsimylėjau. Turbūt.
Laukiu nesulaukiu kol teta išvažiuos į Lietuvą. Susirenku šmutkes, ir pas Brigitą. Nes čia kareivinių režimas, o aš dar turiu rast laiko ir darbui, ir draugams, ir dabar - vaikinui. Žmogui, kurio glėbyje užmiegu, pabundu, kuris vidury nakties daro man kavą ar arbatą, kuris rytą keliasi tyliai ir palieka savo raktus nuo buto, kuris visada išklauso, supranta, nesmerkia mano vaikiškumo ir tiesiog būna šalia, kai reikia.
Keista yra nebūti vienai. Kai vis dar nepamirštu Tomo, tikrai keista. Kartais mintyse juos truputį lyginu, bet stengiuosi to nedaryti ir būti laiminga dabar.
Tuos zodzius rasiau jau seniau. Dabar palaimingos busenos sedziu savo naujuose namuose su savo vaikinu ir ziuriu filma. Na, jis ziuri, o as sau ramiai sedziu prie pc ir taip sakant absoliuciai nieko gero neveikiu ir net nesiruosiu veikti. O kam? Tai buvo gan ilga diena, dirbau, basciausi po Londona su drauge, o galiausiai, kai nusprendziau atsipusti, prisistate mano mieliausiasis ir nedave ramybes su savo istorijom ir demesio troskimu.
Jau pamilau sia sali. Net nebeisivaizduoju saves kitur, kitoj vietoj. Jo namai mieli, man patinka. Kambarys mazas, bet jaukus. O svarbiausia, salia kasnakt miega geras, man artimas ir svarbus zmogus. Svelnus, rupestingas. Nakti snekejomes, ir taip graziai nuskambejo zodziai ''As noreciau, kad butum mano vaiku mama''... Aisku aisku, pirmiausiai mokslai, studijos ir visa kita, zinau zinau jauna kvailiuke esu, noriu begt ir skubu gyvent, bet tokia jau as esu ir svarbiausia, kad as esu laiminga! Ne ne, pilvuko neauginu, vaikucio nelaukiu, na, nebent Brigitos, bet jau septyni menesiukai jai ir jos pilvukui :)
Siaip tai cia pagaliau grazus orai ir saulute nebenusileidzia is dangaus zemyn, tai gerai. Nes pasiilgstu kartais to tokio Lietuvisko oro, kai karsta, leki i papludimi, issitiesi sauleje ir nedarai nieko. Va.
Vis nepabaigiu sio iraso, vis neprisiruosiu. Ka tik su Brigita pavalgem balandeliu. Uzkirtom lietuviskai ir stipriai. Lauke vel islindo saulute, nelijo, bet diena apsiniaukusi buvo. Mintys sukasi tik apie ji, bet stengiuosi nebegalvoti. Nes galvojant sunku, o dar kai zinau kad si naktis bus be jo...
DIenos bega greitai. Vasara jau i pabaiga... Ziuresim, ka atnes ruduo, kai pasibels i duris.
Iseinu su taika, su taika ir sugrisiu.
Buciuoju, apkabinu, iki kito susirasymo.
Laukiu nesulaukiu kol teta išvažiuos į Lietuvą. Susirenku šmutkes, ir pas Brigitą. Nes čia kareivinių režimas, o aš dar turiu rast laiko ir darbui, ir draugams, ir dabar - vaikinui. Žmogui, kurio glėbyje užmiegu, pabundu, kuris vidury nakties daro man kavą ar arbatą, kuris rytą keliasi tyliai ir palieka savo raktus nuo buto, kuris visada išklauso, supranta, nesmerkia mano vaikiškumo ir tiesiog būna šalia, kai reikia.
Keista yra nebūti vienai. Kai vis dar nepamirštu Tomo, tikrai keista. Kartais mintyse juos truputį lyginu, bet stengiuosi to nedaryti ir būti laiminga dabar.
Tuos zodzius rasiau jau seniau. Dabar palaimingos busenos sedziu savo naujuose namuose su savo vaikinu ir ziuriu filma. Na, jis ziuri, o as sau ramiai sedziu prie pc ir taip sakant absoliuciai nieko gero neveikiu ir net nesiruosiu veikti. O kam? Tai buvo gan ilga diena, dirbau, basciausi po Londona su drauge, o galiausiai, kai nusprendziau atsipusti, prisistate mano mieliausiasis ir nedave ramybes su savo istorijom ir demesio troskimu.
Jau pamilau sia sali. Net nebeisivaizduoju saves kitur, kitoj vietoj. Jo namai mieli, man patinka. Kambarys mazas, bet jaukus. O svarbiausia, salia kasnakt miega geras, man artimas ir svarbus zmogus. Svelnus, rupestingas. Nakti snekejomes, ir taip graziai nuskambejo zodziai ''As noreciau, kad butum mano vaiku mama''... Aisku aisku, pirmiausiai mokslai, studijos ir visa kita, zinau zinau jauna kvailiuke esu, noriu begt ir skubu gyvent, bet tokia jau as esu ir svarbiausia, kad as esu laiminga! Ne ne, pilvuko neauginu, vaikucio nelaukiu, na, nebent Brigitos, bet jau septyni menesiukai jai ir jos pilvukui :)
Siaip tai cia pagaliau grazus orai ir saulute nebenusileidzia is dangaus zemyn, tai gerai. Nes pasiilgstu kartais to tokio Lietuvisko oro, kai karsta, leki i papludimi, issitiesi sauleje ir nedarai nieko. Va.
Vis nepabaigiu sio iraso, vis neprisiruosiu. Ka tik su Brigita pavalgem balandeliu. Uzkirtom lietuviskai ir stipriai. Lauke vel islindo saulute, nelijo, bet diena apsiniaukusi buvo. Mintys sukasi tik apie ji, bet stengiuosi nebegalvoti. Nes galvojant sunku, o dar kai zinau kad si naktis bus be jo...
DIenos bega greitai. Vasara jau i pabaiga... Ziuresim, ka atnes ruduo, kai pasibels i duris.
Iseinu su taika, su taika ir sugrisiu.
Buciuoju, apkabinu, iki kito susirasymo.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)