One more present!

Tai ką, dar viena Kalėdinė/gimtadienio dovana. Draugutės gimtadienis per Kalėdas, tai dovana bendra. Ilgai teko pasėdėt, bet rezultatu likau patenkinta - kol kas įsiamžinau tik taip, o paskui bandysiu kurią dieną ant jos užpakalio pagaut. ;D

Akviliuko sijonas :]

Galvosūkis :)

GALVOSŪKĮ RASITE ČIA

Tai ką, pasukit galvą :) Taisyklės paaiškintos ten, o aš pabandysiu pateikti atsakymą (kadangi išsprendžiau), tik nebūkit smalsūs, ir pirmiausia pabandykit patys, o tada jau žiūrėkit :)
SMAGAUS ŽAIDIMO
LINKIU GREITAI SUGALVOTI
O IR TEGU SMEGENIMS Į NAUDĄ:)

Tai va, kad netyčiom nerodytų atsakymų, truputį dar dieną nupasakosiu savo. :)

Nors, juk kam įdomu apie ją klausytis?

Šiaip tai dabar turėčiau daryt matematiką, bet... ;D

Na ką, štai ir atsakymas:
Direktorius ir sekretorė į priekį
Direktorius atgal.
Direktorius ir statybininkas į priekį
Direktorius ir sekretorė atgal
Statybos vadovas ir kitas statybininkas į priekį
Statybos vadovas atgal
Abu vadovai į priekį
Pardavimų vadovas atgal
Direktorius ir sekretorė į priekį
Statybų vadovas atgal
Abu vadovai į priekį
Pardavimų vadovas atgal
Pardavimų vadovas ir pardavimų vadybininkas į priekį
Direktorius ir sekretorė atgal
Direktorius ir pardavimų vadybininkas į priekį
Direktorius atgal
Direktorius ir sekretorė į priekį.

Štai ir viskas :)

Pristatau jums du draugus

Tai... Kaip žinia, artėja Kalėdos. Dovanų metas :) Tad pristatau jums du draugus mano geriausios draugės kojoms. Kojinės šuniukai, megztos, su meile ir ilga kančia prie virbalų :D Bet esu patenkinta rezultatu, tai dalinuosi, dalinuosi ;)

P.S. Atsiprašau už kokybę. Telefonas - ne pats geriausias fotoaparatas :/

Išsiskyrimas

Laikrodžiai bėga

Vaza su vakarykštėmis gėlėmis

Vis dar kvepia medumi 

Vasara

Aš einu tu eini

Gatvė ta pati skirtingu pavadinimu

Pėdos šlifuoja akmenis

Skubame

Tik tak tik tak tik tak

Upė jau baigėsi vandens nebėra

Tik dykumos dykumos

Atleiski

Katinas šokteli

Byra šukės aplink ir tuštumoj

Nei laiko nei gėlių

Tik pabaiga

Gyvenkit. Tam, kad galėtumėt išdulkinti gyvenimą. Nes jei ne jūs jį, tai jis dulkins jus.

O kad gyvenime viskas klostytųsi taip, kaip mes norėtume.

Būtų paprasta.

Tačiau taisyklės ne tokios, ir žaidimas nėra lengvas.

Viskas daug sudėtingiau.

Manote, kad kitiems lengviau nei jums? Išsiplaukite galvą ir pasidarykite kavos. Gal padės pabusti ir nebeužmigti. Visiems fakin sunku. Tik kiekvienas turi savo problemas. O reikalas tame, kad kiekvienas renkamės, kaip žiūrėti į problemas – verkti, „kaip man blogai“ ar šypsotis ir tyčiotis iš problemų – „cha, o aš vistiek tave išspręsiu“.  Skirtumas tik tas, kad antruoju būdu problemas spręsti lengviau, smagiau, įdomiau, greičiau ir paprasčiau. Jeigu domina ilgas, sudėtingas, klampus ir užknisantis kelias, prašom, bet tada nekniskite dėl to kitiems gyvenimo. Sakote, aš beširdė, nesuprantu sergančių depresija? Cha. Sirgau ja penkis metus. PENKIS. Keturis kartus bandžiau nusižudyti. Du kartus vos nepavyko. Po ketvirtojo karto išsiskyrė tėvai. Įklimpau dar giliau. Ir net negalėčiau teigti, kad dabar jau esu išbridusi iš tos balos. Tačiau vieną dalyką išmokau, kad savo bloga nuotaika neturiu užkrėsti kitų. Pagalbos prašyti reikia. Būtina. Tačiau ne inkšti ir gadinti kitiems dieną. Pirmiausia reikia stengtis pačiam, o tada jau atsiras ir norinčių pasistengti kartu. O net jei ir neatsiras, po velnių, nuo to, kad įveiksi problemą pats, pasidarysi tik stipresnis. O dėl tos priežasties, kad gyvenimas užknisa, stiprybė tik pravers. Vis dar manote, kad kitiems lengviau, kiti jūsų nesupranta? Tai gal pradėkite aiškinti, kas jums yra. Nesiskųskite, kad daug problemų, o klauskite patarimo, kaip jas spręsti, prašykite padėti jas spręsti su didžiuliu užsidegimu tai išspręsti. Problemos arba išsprendžiamos, arba išsprendžiamos. Nėra neišsprendžiamų. Tiesiog vienos užmirštamos, o už kitas reikia vienaip ar kitaip sumokėti. Nepatinka mokėti? Daugiau galvok, mažiau klysi. Mažiau klysi, mažiau mokėsi. Neklysi išvis – ir mokėti neteks. Štai ir išspręsta problema. Sunku? Pasistenk.

Kitiems lengviau?

Taip, kitiems lengviau, bet lengviau ne dėl to, kad turi kitus tėvus, o todėl, kad turi kitokį požiūrį. O požiūris yra labai įdomus reiškinys, jis priklauso nuo mūsų. Kaip norime – taip žiūrime. Jei norime žiūrėti pro juodus akinius, žiūrėsime pro juodus. Jei pro skaidrius – žiūrėsime pro skaidrius. Jei norėsime matyti tik blogį, nematysime gėrio. Svarbiausia pusiausvyra. Taip, pagal zodiaką aš svarstyklės. Tačiau galiu pasakyti, pusiausvyra veikia. Sakau iš patirties – jei matai ir gėrį, ir blogį, esi objektyvus. Jei matai tik vieną iš jų – subjektyvus. Juk niekas neturi tik vienos pusės. Mažiausiai turi dvi. Todėl bent dvi puses privalu įžvelgti visur. Dažniausiai tų pusių milijonai. Nebūtina matyti visų, mūsų smegenų ląstelės nepavežtų tokio krūvio ir tai per ilgai užtruktų, todėl užtenka dviejų. Dviejų skirtingų pusių.

Kitiems lengviau?

Taip. Nes savos problemos rūpi labiausiai. Tai normalu. Tačiau NIEKADA nereikia pamiršti, kad problemų turime visi. Padėk kitam ir padės tau. Anksčiau ar vėliau.

Vis dar manote kad kitiems lengviau, o aš tik šiaip lepūnėlė pinigais apipilta mergaitė iš neturėjimo ką veikti drąskanti jūsų depresuotą širdį į gabalus? Cha. Gerai būtų.

O jeigu vis dar laikotės šios nuomonės, aš nesiginčysiu, nes šiais laikais mažai kas turi nuomonę. Tad bet kuriuo atveju liksiu patenkinta. Juk štai, jūs ją turite. Klaidingą, teisingą, nesvarbu. Svarbu, kad nuomonė yra.

O pabaigai galiu pasakyt, kad jeigu labai domina mano gyvenimo istorija (savižudybės, depresija ir etc), rašykit į komentarus savo el.paštus, nepatingėsiu, atsiųsiu. Neturiu ko slėpti. Nes visa tai aš priimu kaip patirtį ir pamoką.

Čiao, žmonės. Gyvenkit. Tam, kad galėtumėt išdulkinti gyvenimą. Nes jei ne jūs jį, tai jis dulkins jus. 

Ir kada gi mes išmoksime atskirti amžinąsias vertybes nuo laikinų madų. 

Branginkime tai, ką turime. 

♥

Mano gražusis desktop'as ♥

Gyvenimo prasmė. Tai labai asmeniškas dalykas. Kiekvienam ji vis kažkas kito.

Aš manau, gyvenimo prasmė yra kartu ir gyvenimo tikslas - o tikslai turi tokią savybę, pasiekus vieną, atsiranda kitas. Tik taip, nuosekliai judėdami pirmyn, mes ir gyvename. Kūdikėliai, darželinukai, mokinukai, paaugliai, studentai, pamažu užaugame, o galiausiai vistiek pasenstame. Būdami maži norime į mokyklą, po to į universitetą, po to į darbą - kai prasideda darbas, jau nebenorime jo dirbti, norime atostogų, po atostogų norime vestuvių, po vestuvių vaikų, po vaikų sielos ramybės... Užburtas ratas, nenutrūkstamas judėjimas į priekį.

Gyvenimo prasmė ir yra visame tame judėjime, kuris neturi jokio stabtelėjimo, jokios aiškios tiesės, kad galėtume pasakyti, jog juda pagal tokią ar tokią formulę. Kreivė juda taip, kaip ji nori, kaip jai šauna į galvą, priklausomai nuo vėjo, noro, galimybių ir žmogaus, kuriai ta prasmės kreivė priklauso. Prasmė yra tame stebukle, tame kreivės atsiradime ir staigiame, be jokios priežasties, nutrūkime. Juk kiekvienam iškyla klausimas, kodėl gi žmogus turėtų sirgti, kodėl turėtų pasenti ir numirti? Arba kodėl turėtų žūti avarijoje? Kodėl turėtų mirti vaikai? Kodėl turėtų mirti dar negimę vaikai? Niekas nežino tikrojo atsakymo. Taip pat kaip niekas nežino, kodėl dvi ląstelės susijungia, dauginasi ir išauga į žmogų. O ar įsivaizduojate, koks išties tai sudėtingas procesas? Dvi ląstelės, iš visiškai skirtingų (bet kartu ir panašių) organizmų atsiduria greta reikiamu momentu. Tada kažkokiu stebuklingu, neatkartojamu būdu, būdu jos tampa žmogumi.

Visas gyvenimas yra nenutrūkstamas judėjimas. Nuo tikslo prie tikslo, nuo pasirinkimo prie pasirinkimo. Nuo galimybės prie galimybės, nuo nuotaikos prie nuotaikos, nuo žmogaus prie žmogaus... Niekada nesustojanti veiksmų grandinė, nenutrūkstanti kreivė, ir visuose septyniuose milijarduose žmonių nerasi dviejų visiškai sutampančių.

Gyvenimo prasmė ir yra šiame gyvenimo stebukle. Tai, ką žmonija sukuria - laikrodis, kompiuteris, namas, kėdė, kelias - bet kas, visa tai galima sutaisyti, "prikelti naujam gyvenimui". Tačiau žmogaus nesutaisysi. Nesuremontuosi. Yra tik vienas vienintelis šansas patirti gyvenimą. Ir niekada nereiktų jo pražiopsoti. Kiekvienas tai daro savaip - vienas keliaudamas, kitas kurdamas šeimą, trečias sėdėdamas laboratorijoje. Tai visiškai nesvarbu. Svarbu išnaudoti šią galimybę, išnaudoti šį šansą.

Išties tai panašu į loteriją - tik loterijoje yra terminai. Praėjus tam tikram iš anksto numatytam laiko tarpui tu šanso laimėti jau nebeturi. O čia, gyvenime, tu nežinai, kada gi pasibaigs šita tavo galimybė, po metų, po dešimties, septyniasdešimties, o gal rytoj? Tu negali pasakyti, negali net nuspėti. Todėl reikia gyventi dabar.

Gyvenimo prasmė - visi jos taip ieško, o ji visai čia pat. Gyvenimo prasmė yra kiekviename iš mūsų, ant kiekvieno kampo. Tai mūsų tikėjimas, viltys, norai ir tikslai, tai mūsų meilė ir neapykanta, mūsų skausmas ir laimė, mūsų džiaugsmas ir liūdesys. Tai lietus, saulė, debesys, paukščiai, medžiai, keliai... Nesvarbu, ką pavadinsime gyvenimo prasme - svarbu KAIP nugyvensime savo gyvenimą. Svarbu KO jame pasieksime, KĄ nuveiksime, ir KAIP išeisime - su šypsena, kad padarėme daug, bent pusę tiek, kiek norėjome, ar su skausmo pilnomis akimis, kad vis gi nespėjome?..

Kvėpuok.

Mylėk.

Verk.

Atleisk.

Džiaukis.

Dovanok.

Saugok.

Dalinkis.

Nepasiduok.

Kovok.

Juokis.

Rėk.

 Liepsnok.

Spindėk.

Tikėk.

Gyvenk.

Nes gyveni tik vieną kartą.

Turi tik vieną suknistą galimybę viską padaryti teisingai ir klysti.

Tik vienas menkutis šansas daryti tai, ką nori daryti.

Išnaudok jį, nes jeigu juo nepasinaudosi tu, yra milijonai kitų, kurie pasinaudos.

Tavo gyvenimas.

Tad spjauk į masės nuomonę ir gyvenk.