Diena prieš
Tik tik grįžus iš kirpyklos
O šiaip, jaučiuosi daug geriau su trumpais plaukais ;) Svarbu, man gerai :)
2012 m. gegužės 23 d., trečiadienis
short
2012 m. gegužės 21 d., pirmadienis
2012 m. gegužės 15 d., antradienis
Angelai moka būti tarp mūsų
Laba diena, aš esu Eglė. Labas, aš Jolita. Tai tebuvo keletas frazių, keletas žodžių, keletas šypsenų, tik du apsilankymai, o kiekvieną laisvą minutę savo širdimi aš ten, tarp Kauno klinikų sienų, kiekvieną laisvą minutę savo viduje kūrenu viltį ir tikiu, tikiu, kad viskas bus gerai. Juk privalo.
Augustė. Tokia maža maža ir trapi. Jos kepurytė, šypsena, maži greiti žingsniai link mamos, kai ateinu. Bijo, žinau, bijočiau ir aš. Kai tu toks mažas, pasaulis atrodo didelis didelis. O kai tu toks mažas ir dar sergi, pasaulis atrodo dar ir grėsmingas. O juk saugiausia vieta pasaulyje yra mamos glėbys. Pati šilčiausia, patogiausia ir geriausia vieta yra mamos glėbys.
Nežinau, kiek gero padariau surinkdama visus tuos žaislus ir nuveždama Augustei bei Jolitai. Keletas drabužėlių galbūt pravertė jei ne Augustei, tai kitiems skyriaus vaikams, kurių, kaip Jolita sakė, šiuo metu gana daug. Ypač mažų. Gal ir negerai, kad žaislų tiek daug - keletas didelių maišų. Nežinau, tiesiog norėjosi tam mažam angeliukui padaryti nors šiek tiek džiaugsmo. Suteikti nors šiek tiek laimės.
Išties, labai didelį įspūdį paliko Augustės mama Jolita. Tokia... labai paprasta ir kalbi moteris. Kovotoja. Žiūrint į ją, klausant jos pasakojimų aš vis svarstau, iš kur tiek jėgų. Pajuodę nuo nemigos akys, pavargę rankos, tačiau kažkas jos viduje vis rusena ir verčia nepasiduoti. Išsilavinusi, rimta, atkakli - toks mano pirmas įspūdis. Ir Augustės likimas man rūpi ne tik todėl, kad su panašia situacija teko susidurti artimųjų rate, tiesiog mane galutinai papirko pokalbis su mama. Tas atkaklumas, ta kova dėl vaiko, neužgesinamas tikėjimas, visada vėl atgyjanti viltis ir begalinė meilė tam mažam angeliukui, kuris antru apsilankymu glaudėsi prie peties ir pamažėle užmigo.
"Jei paukščiai trenkiasi į langą tai blogas ženklas". O aš netikiu, netikiu! Tegul ir blogas ženklas, bet ne jums. Jūs kovosit, ir nugalėsit.
Dabar pamąsčiau, kaip gaila, kad nenufotografavau angeliuko su savo Mamyte. Mamyte iš didžiosios raidės, nes toli gražu ne kiekviena mama taip rūpinasi savo vaiku. Tikra Mama, nes jai dukrelė ir jos sveikata yra aukščiau viso kito.
Tačiau aš dar spėsiu. Dar liko keletas žaisliukų ir nuotraukų albumas, juos teks nuvežti vėliau. Dar kartelį pamatyti Augustės šypseną, pašnekėti su Jolita - vien pabūdama su jomis aš pasisemiu stiprybės. Tiesiog viduje užsidega noras kažką daryti ir padėti.
Žemėje yra angelų. Angelai moka būti tarp mūsų. Du tikrai pažįstu. Tai didelis angelas Jolita, ir mažas angelėlis Augustytė. Ir joms viskas bus gerai. Privalo būti.
Tikėkime visi kartu.
Kuo mūsų daugiau, tuo mes stipresni.
Padėti galima paaukojant pinigų Augustės gydymui.
Augustės mama Jolita Matkevičienė
Sskaita LT077044060007817784,
AB SEB bankas, banko kodas 70440,
pavedimams iš užsienio reikalingas SWIFT kodas - CBVILT2X
Pinigus galima pervesti ir naudojantis PayPal sistema:
http://www.augustei.eu/ - Augustės internetinis puslapis
https://www.facebook.com/groups/328947507169035/ - Augustės grupė facebook'e
2012 m. gegužės 4 d., penktadienis
Augustytė
Štai tokį skelbimuką šiandien iškabinėjau mokykloje:
Aišku, Jūs neatnešite pas mūsų socialinę darbuotoją žaisliukų ar kitko, tačiau materiališkai padėti tikrai galite. Kas pervedinėsite iš užsienio, yra PayPal sąskaita, tačiau jos informacijos ieškokite grupėje.
Būkime geresni.
Būkime tvirtesni.
Būkime kartu.
Kartu mes galingi.
Stiprūs.
Nenugalimi.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)