Tai kaip ir... dingus buvau. Matyt, pakeitus aplinką... norėjosi atsipūsti ir nuo rašymo. Pas mane šiuo metu tikrai ne ankstus metas, beveik pirma valanda nakties, youtubej sukasi svetimas dar negirdėtas (bet visai limpantis) playlist'as, ir atleiskit už pusę lietuviškų ir puse ne raidžių, nes per visą tą mėnesį čia dar nė karto nerašiau su lietuviškomis ko nors ilgesnio nei "Ką tu veiki, ar išlysi laukan?".
Gerai, gerai, apie viską nuo pradžių. Visiems atrodo, kad turėtų būti lengva čia įsikurti tačiau deja deja, jie labai klysta. Ech, kaip sunku lietuviškai rašyti dabar! Pirmas dalykas čia reik daug dokumentų ir panašiai, truputį sufailinau su savo studijom tai kaip ir turėsiu laisvus metus. Bet nepergyvenu, gal ir gerai, pati to noriu, tik vis atsisakinėjau dėl tėvų ir jų nuomonės. Bet dabar išdrįsau padaryti tai, ko pati noriu - bus kaip bus, bet už riziką niekas nemuš. Juk nesiruošiu visai nebesimokyti, dėl metų vienų ar dvejų niekam blogiau nebus.
Tik kad va, čia, kur gyvenu, ilgai būti negalėsiu. Reikia savo namų... O tai ką uždirbu - to net grąšiais nepavadinsi, deja. O kaip suktis... Ačiū Dievui kad yra Brigita. Dykai į savo kambariuką priims! Glausimės, aišku, ne rojus, bet visgi nevarys į gatvę ar į Lietuvą niekas. O paskui gal jau bendrabutis ar kas nors savo. Žiūrėsim, matysim, kaip čia bus. Bet bus gerai, aš tikiu.
Pirmos dienos čia keistos. bendravau tik su penkiolikine Laura, keistas žmogus, bet kadangi mano brolienės giminė ji, tai ir bendravau. per ją susipažinau su kitais žmonėmis, savo amžiaus, tai dabar jau nebe dešimtą grįžtu namo, o tokiu metu, ir nebe pareinu, o iki durų parveža. Net Tautvydas turbūt stebisi, kai tyliai parslenku, nusiaunu batus ir pištų galiukais tipenu į savo kambarį, tylutėliai atsidarau duris ir jeigu niekas namie nesubruzda tai su pasitenkinimu uždarau duris ir nuvargus griūvu tiesiai į lovą. Ach tas Londonas!
Gyvenu ne centre, jei kam smalsu, o pakrašty, Walthamstow. Nors su metro Blackhorse Road station man arčiau namų. Bet ką čia. Veiklos užtenka. Žmonės faini. Tik va, kad bičų per daug turiu. Visi čia juodčkiai ir babajai mėgsta prisiknist prie manęs. O aš iš to mandagumo dar neįpratau kokios nors riebios frazės mestelt ir pasipūtusi nueit. Tai ir turiu dabar Ken, Prince, Ibz... Kiti neprisiprašė mano numerio.
Bet irgi nesureikšminu. Kadangi dėmesio negauna, anksčiau ar vėliau patiems nusibos :) O taip, aš pozytivi!
Daugelis klausi, ar man čia patinka. O ko gi turėtų nepatikti. Man čia gražu, man patinka parkai, jų atmosfera, patinka žmonės, jiems dažniausiai patinka mano akcentas. Ir aš patinku su savo baltumu, nes visi čia tokie įdegę arba iš prigimties baltos odos neregėję.
Vakar gavau darbą. Auklės. Moka grąšius, bet vis geriau nei nieko. Auklytė, metukų mergytei, mulatei. O jau gražumėlis vaiko! Dar kai laukiau jos mamos, kažkaip toptelėjo galvoj mintis kad vaikas nebaltas bus. Ir ką jūs manot? Nuojauta nesuklydo.
O šiandien va su Brigita įsišnekėjom ir sutarėm kad su ja gyvensiu. Tai drįsčiau teigt kad nuskilo, nuskilo...
Kažkaip šįvakar atslūgo įtampa. Labai nerimavau dėl to, kaip teks gyvent po vasaros, nes nestudijuosiu, o manęs čia laikyt - nenori. Bet dabar jau viskas susitvarkė. Rodos, net kvėpuoti lengviau. Darbas yra, vieta kur gyventi yra, ko ir betrūksta iki pilnos laimės.
Londonas. Dabar tai mano namai. Ar bent jau labai noriu, kad būtų. Patinka man čia, išties, labai patinka. Žmonės, aplinka... Pamilau vietą, kaip nekeista. Daug pasaulio mačiusi esu, bet kažkoks kitas jausmas būti čia. Kvėpuoti šiuo oru, dieną girdėti ledų automobilio melodiją, naktį būti pakeltai policijos sirenų ar rytą būti prikeltai šiukšliavėžių. Rodos, net nebegalėčiau be viso šito.
Aišku, ilgu šeimos, draugų... Bet tas ilgesys... Dar nėra toks stiprus. Pakolkas jaučiuosi laiminga ir man to gana.
Iš už lango sklinda maloni vėsuma. Labanakt, mažučiai. Sapnuokit šiltus lietuviškus sapnus. Visada kai paklausia kur geriau, čia ar Lietuvoj, atsakau, kad "I like England, but I love Lithuania". Lietuvė iki pat kaulų smegenų, tiesa?
Eisiu ir aš dar trupučiuką panaršyt internete, o po to jau į lovą. Pirmą kartą miegosiu tokia ramia širdimi.
Pagaliau.
Linkėjimai Lietuvai, mano tėvynei, mano šaliai.
Iš visos širdies.
xoxo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą